sukinėti

sukinėti
sukinė́ti, -ė́ja, -ė́jo K, Rtr, Š, KŽ, sùkinėti, -ėja, -ėjo; M, L iter. dem. sukti: 1. N, K Raktą ir šiaip, ir taip sukinė́jau ir jutrynos neatrakinau J. Sukinė́ti durų rankeną NdŽ. Sukinė́ti laikrodį NdŽ. O jeigu dažysim grindis, tą stalą da reikės sùkinėt Jrb. Ten dažė vilnas: reikėjo sukinė́ti i vien traukyti Plt. | Aš matau, kad jis eina i sukinė́[ja] (taiso) strielbą Vdk. | refl. NdŽ: [V]ąšas buvo drūktas medis, ans liuob sukinė́ties Krtn. 2. ║ NdŽ Pusiau pusryčių parskridęs iš pelkių gandras jokiu būdu nedrįso nusileisti į lizdą, bet sukinėjo ratus viršum sodo A.Vien. 3. iter. dem. sukti 7: Bet lapė dabar dažnai sukinėjo aplink trobelę LTR(Rdm). | refl. I, DŽ, Brs, Krt: O ko sukinė́jys po tą kiemą? Ms. Nieko tas šuo nelo[ja], pribėga pri to baltojo, žiūria, sukinė́jas Krp. Po gerų pietų Jūzupas sukinėdamos tarė: – Nu, kas dabar bus M.Valanč. ^ Sukinėjas kaip perkūnas apie Oškinio grinčią LTsV131(Ar). ║ refl. Plng: Jis kiekvieną nedėlią sukinėjas po alinę Žem. Tas žmogus mūsų krašte sùkinėjas Erž. Esu vien ten sakinė́jęs[is], aš ten jau ir augęs esu Kal. Dar susitiksma, aš čia ilgai sukinė́siuos Skdv. Sukinė́jas tarp mergaičių kaip gėlė Vn. Šarkos sukinėjasi visur J.Jabl. Nuolatos mitinguose ir susirinkimuose sukinėdavosi ir karštai viskam pritardavo K.Bor. | Teip aplink Telšius i sukinė́juos (apsigyvenu vis Telšių apylinkėse) Tl. | prk.: Lytus visur sukinė́jos, čia nė lašelio Krš. Viliui sukinėjosi galvoj keršto mintys I.Simon. Bet kalba tesisukinėjo apie darbus – ir nė vieno žodžio apie Anskį I.Simon. O tiems žadamiems pirkiniams niekuomet skatikas kišenėj nesukinėjosi Žem. 4. refl. iter. dem. sukti 9 (refl.): Jis atsilankydavo pas mus į Pilotiškius, mat sukinėjosi apie vieną iš mano tetų V.Myk-Put. Ir Jūraičio Adomas sukinėjosi apie tą pačią Ursulą I.Simon. Taip apie merginas sukinėties jam vis svarbiau kaip draugijos reikalai Vd. 5. iter. dem. sukti 10. ║ refl. NdŽ: Kelias sukinėjosi ir visą laiką čia leidosi žemyn, čia kilo aukštyn Šlč. 6. iter. dem. sukti 11: Ligonis dejuodamas sukinėjo galvą I.Simon. Ir jį patį [viesulas] pradėjo sukinėti, daužyti, parbloškė ant žemės LTR(Užv). Suvaizdis atsargiai sukinėjo arklį vadelėmis rš. Sukinėjau arklį visais skersgatviais rš. Manai, taip lengva parašyti [straipsnį]?.. Tai ne kombainą sukinėti, Dainiau, neįsižeisk V.Bub. Tie didiejai piemenys kartas (kortas) grajija, o tas mažutis – vis anam reik karves sukinėti Krp. Gruodas sukinėja kojas į visas šalis, varto rš. Batai man dideli, kojas sukinėja Žem. | intr.: [Briedis] sùkinė[ja] su ta galva, galia vieną pamauti [ant ragų] Plšk. | refl. Rtr, Rg: Ligonis jau pats sukinė́jas, t. y. tavaliojas J. Šarlotės galva pradeda labai tankiai sukinėtis, nusijuokia ir ji I.Simon. Sukinė́jas [marti] priš veidrodį – visas darbas Krš. Tei tai sùkinėtųse [karvė], a ką, o kai ėda, tai stovia [p]Erž. O vaikinas, iš po lazdos besisukinėdamas, kuningui verkdamas tarė DS368. Negal beatsekti: sukinė́sys, sukinė́sys, žvalgysys, kame kas y[ra] buvęs Krtn. Sukinė́jas kaip grįžoratis LTR(Kv). Ji kai lydeka sùkinėjas prieš jį Jrb. Sukinė́jies, sukinė́jies kaip vapsų užpulta Skr. Sukinėjasi kap vilko uodega aketėj LTR(Smn). ║ prk. neteisingai pateikti, iškraipyti: Teisybę sukinėti N. 7. iter. dem. sukti 15. | refl. tr.: Tuojau įsibaldys Augustis, mačiau, sukinėjos uostus Žem. 8. iter. dem. sukti 30: Anai liuobei kaulus sukinė́jo – vargo Krš. Sukinė́[ja] visus kaulus Kv. 9. refl. iter. dem. sukti 35 (refl.): Ansai sukinė́jos, sukinė́jos ir išsisuko nu karūmenės Krš. ║ gudrauti: Sukinė́jas, nenora teisybės daktarai sakyti Krš. Visaip sukinė́jas: kaip tik geriau, kaip tik gudriau, – ka neina (nesiseka) anim, i gana Vgr. 10. refl. iter. dem. sukti 36 (refl.): Žiemą tik po numus sukinė́jamos, i viskas Tl. Liuob sukinė́ties po sodną NmŽ. 11. refl. iter. dem. sukti 37 (refl.): Jei nesukinė̃tųs, sunkiai pragyventų mokytiejai Krš.
◊ grãbas sukinė́jasi prie pastùrgalio vlg. arti mirtis: Grãbas jau anam pri pastùrgalio sukinė́jas, ko dar benora nu tų daktarų Krš.
úodegą sukinė́ti meilintis: Kuo žmona daugiau sukinės uodegą apie kitus, tuo bus gražesnė meilė, taip aš tave supratau? rš.
\ sukinėti; antsukinėti; apsukinėti; atsukinėti; įsukinėti; išsukinėti; nusukinėti; pasukinėti; persukinėti; prasukinėti; prisukinėti; susukinėti; užsukinėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • sukinėti — vksm. Sukinėti rãktą spynojè …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sukinti — sùkinti ( yti), ina, ino Š, RŽ, NdŽ, KŽ, sūkinti, sukìnti, ìna, ìno K, Rtr, BŽ47, NdŽ; L žr. sukti: 1. NdŽ Sùkink girnas J. 2. [Antys, gulbės] sukydamos po vandenį vivat, vivat šaukia LTR(Ilg). | refl.: Sukinas kai šūdas po eketę NžR. Reikia …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sukioti — sukioti, ioja, iojo Rtr, Š, RŽ, KŽ, sūkioti, ioja, iojo žr. sukinėti: 1. Nesūkiokit laikrodžio! LKKI89(Rdm). Sukioti veržlę DŽ. Ji be paliovos sukiojo savo žiedą aplink pirštą rš. Steponas nerangiai sukiojo mašinos vairą rš. Sukiojamasis įtaisas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sukalioti — sùkalioti, ioja, iojo BŽ70, NdŽ, sukalioti, ioja, iojo NdŽ, sūkalioti 1. žr. sukinėti 1: Sùkalioja vonios čiaupą DŽ. Pradėjo visus šrūbelius sùkalioti – ir sugadino mašiną Skdv. Čia, matyt, sūkaliota sukynė Al. Žiūrėk, vaikai tavo visus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nardyti — 2 nardyti, o, ė 1. tr. sąnarius sukinėti, narinti: Kaulus nardau, t. y. sukinėju, laužau J. Pirštus nardo atsisėdęs be darbo Šts. | refl.: Ryna, kad žandai nardos Ggr. 2. refl. lankstytis, mankštintis: Nardyties, laužyties nora kaip biesukas Krš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antsukinėti — (ž.) iter. dem. antsukti; prisukinėti: Tas gaspadorius dideliai supyko i liepė tus tekinius sumaustyti, muterkas antsukinėti Als. sukinėti; antsukinėti; apsukinėti; atsukinėti; įsukinėti; išsukinėti; nusukinėti; pasukinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsukinėti — KŽ; M 1. refl. iter. dem. apsukti 1 (refl.): Amoras (šuo), atsistojęs ant užpakalinių kojų, apsisukinėdamas pašoko baletą I.Simon. 2. iter. dem. apsukti 7. | refl.: Apsisukinės [ponas] po miestelį ir į dvarą sugrįš Grd. 3. refl. Skr, Gs iter. dem …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atmesti — atmèsti, àtmeta, àtmetė 1. tr. R mesti artyn, šen; atsviesti iki tam tikros vietos: Visi trys mes yrėmės, kiek tik turėjom sveikatos, ir greit buvome taip toli, jog milžinai nebegalėjo atmesti akmenų lig mūsų J.Balč. Gal tu man šukas atmesì?… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsukinėti — Rtr, NdŽ, KŽ; L 1. M iter. dem. atsukti 1: Ji ėmė atsukinėti plokštelę rš. 2. refl. iter. dem. atsukti 3 (refl.): Ji žingsniavo šen ir ten, vis atsisukinėdama į langą rš. 3. refl. pakankamai prisivažinėti: Atsivažinėjai, atsisukinėjai – užteks Jd …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • galvotrūkčias — galvotrūkčias, ia adj. smarkus: Ėmė vingiuoti ir sukinėti vežimą, šį kartą nevengdamas galvotrūkčių posūkių per išvartas, kelmus ir griovius rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”